Monday, 27 May 2013

Meilė ir nekentimas vardan Allah (Al wala wal baraa)

Norėčiau papildyti tinklaraštį svarbia tema apie Al Wala wal Baraa.


Pirmiausia galbūt pradėsiu nuo terminų Wala bei Baraa apibrėžimų.


Wala- reiškia santykiai, paremti meile, draugyste, partneriškumu, lojalumu, pasitikėjimu, santaika, apgynimu.

Baraa- atvirkščiai, reikštų atsiribojimą, vengimą, atsiskyrimą, nemėgimą, nemeilę, neapykantą, puolimą.


Ibn Taimiya yra pasakęs: "Walaa yra Baraa priešingybė. Wala remiasi meile bei artumu, o Baraa- priešiškumu bei distancijos išlaikymu."


Al Wala wal Baraa Tauhyd kontekste reiškia mylėti tai bei tuos, ką Allah swt myli bei neapkęsti to bei tų, ko Allah swt neapkenčia.

Kodėl al Wala wal Baraa yra svarbu?



Ulema vieningai tvirtina, kad mūsų Tauhyd negali būti pilnas, be Wala ir Baraa. Mūsų iman vienas iš indikatorių yra mūsų asocijavimasis su kitais- žmonėmis bei reiškiniais. Paklauskime savęs, su kuo save sąmoningai ir nesąmoningai asocijuojame? Kas yra mūsų aplinka? Kiek mums artima yra tai, ką Allah swt mėgsta, o gal artimiau, tai, ko Jis swt nemėgsta? Jei taip, ar švarus mūsų tauhyd?


Vienas iš aiškiausių ir labiausiai pabrėžtų verdiktų Korane po Tauhyd yra Wala ir Baraa:

Jūs, kurie tikite! Nelaikykite saugotojais savo tėvų ir savo brolių, jei jie myli netikėjimą labiau už Tikėjimą: jei kurie iš jūsų taip daro, tai jie klysta.

Sakyk: jei bus taip, kad jūsų tėvai, jūsų sūnūs, jūsų broliai, jūsų antros pusės ar jūsų giminaičiai: turtas, kurį jūs įgijote; prekyba, kurioje jūs baiminatės nuosmūkio: ar būstai, kuriuose jūs gėritės- bus brangesni jums už Allah ar Jo Pasiuntinį, ar stengimąsi Jo labui; - tuomet laukite, kol Allah sukels Savo Sprendimą: ir Allah neveda maištingųjų.
(At-Tauba: 23-24)


O jūs kurie tikite. Neieškokite (neturėkite) draugų tarp judėjų ir krikščionių. Jie draugai yra vieni kitiems. O tie, kurie susidraugavo, jis iš jų tarpo- pats.

Iš tiesų Viešpats, nesiveda tų, kurie peržiangia Jo
įstatymus.
(Al-Maida:51)



Ibn Abbas yra pasakęs: "To, kuris myli vardan Allah bei nekenčia vardan Allah, kuris renkasi draugus ir priešus pagal Allah-tai rodo jo siekį būti sąjungoje su Allah; bet dabar daug žmonių renkasi sau į draugus tuos, kurie atneša jiems asmeninės naudos, tačiau jie neturės sėkmės."

Ką mėgsta bei ko neapkenčia Allah swt?


Lai Korano ayos kalba už save:


Allah yra Wali (globėjas, draugas) tikintiesiems: Jis veda juos iš giliausių sutemų į šviesą. O tų, kurie atmeta tikėjimą, draugai (wali) yra taghut (netikri dievukai, netikri, t.y. tie, kurie valdo ne pagal Allah įstatymą, lyderiai), jie veda juos iš šviesos į gilias sutemas; jie visi - Ugnies gyventojai (kompanjonai), jie bus ten (amžinai). (Al-Bakara:257)

Taigi, Allah swt myli tuos, kurie tiki, o Viešpaties neapykantą pelnosi tie, kurie atmeta tikėjimą bei Jo swt įstatymus.

Taghut taip pat yra labai svarbus aspektas šioje temoje, kuris pats iš savęs vertas atskiros temos. Jei trumpai, pasak Muhammad Abdul-Wahabb, tahgūt yra visa, kas šlovinama, ko klausomasi apart Allah swt.



Allah swt sąjungininkų bei priešininkų konflikto kilmė


Šių dviejų grupių: nusipelnusių Allah swt meilės bei nusipelnusių Allah swt neapykantos priešprieša gimė iš Iblio arogancijos bei nepaklusimo Viešpačiui nusilenkti prieš Adomą. Taigi, Dievo kūrinius galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie paklūsta Viešpaties įsakymams, bei tuos, kurie nepaklūsta. Iblis ne tik nepakluso Dievui, jis taipogi prižadėjo, kad visomis savo jėgomis stengsis išvesti tikinčiuosius iš Tiesaus Kelio, paklaidinti juos, sugundyti nuodėmei. Jis- nuolatinis, nepailstantis kenkėjas, nejaučiantis jokios meilės tikinčiajam.

Allah prakeikė jį, ir jis pasakė:''Aš nepriimsiu iš Tavo tarnų ,pasiimsiu tai kas man priklauso.
Ir tuojau pat į klystkelį įvesiu juos,pažadinsiu juose (ištvirkusius,pagiežingus) norus,paliepsiu gyvuliams apipjaustyti ausis ir iškraipyti Dievo kūrinius.Kuris šėtoną vietoj Allah pasiima sau kaip užtarėją, pats save veda į pražūtį .
Jis duoda jiems pažadą ir suteikia viltį.Tačiau šėtono pažadai ne kas kita kaip apgaulė (sau pačiam).

(An-Nisa:118-120)


Tačiau Iblis yra ne vienintelis Šaytan. Yra daug daugiau šayatyn, apie juos Allah swt mus yra perspėjęs:
„Nuodėmingieji juokėsi iš tų kurie tikėjo.
Praeinantys greta pamerkdavo akį vieni kitiems,
Sugrįždami į šeimą,šaipydavosi iš jų.
Netgi priešais juos sakydvo:'' Ištiesų jie pasiklydo šiame pasaulyje''.”
(Al-Mutaffifin:29-32)

Dėl to mes turime atsiriboti, šalintis tų, kurie nepaklūsta Viešpačiui, netikintieji niekada negali tapti mums artimesni, nei tikintieji, o sąjungos su netikinčiaisiais- mielesnės bei labiau vertinamos.

Kaip traktuoti tuos tikinčiuosius, kurie daro blogus darbus, nuodėmiauja? Ar turime juos mylėti, ar neapkęsti vardan Allah swt?


Ibn Taimiya yra pasakęs: "Tikinčiajam privalu tiek draugus, tiek priešus rinktis vardan Allah. Kai tik jis sutinka tikintįjį, jis turi jausti jam prielankumą, net jei pastarasis yra jam prasikaltęs, nes joks asmeninis nesutarimas negali užgožti prievolės būti sąjungininkais tikėjimo pagrindu", Allah žodžiai:
„Ir jeigu kautųsi du tikinčiųjų būriai, tai sutaikykite juos (...)
Tikintieji juk broliai. Tai sutaikykite abu savo brolius ir bijokite Allah, - galbūt jūsų bus pasigailėta.“
(Al-Hudžurat: 9-10)

Taigi, tikintysis turi apmąstyti, kad jis privalo būti lojalus savo broliui islame, net jei šis įskaudino, tuo pačiu, tikintysis turi būti priešininku netikinčiajam, net jei šis yra pagarbus ir kilnus. Allah swt Siuntė Pranašus bei Knygas, idant visų religijų pasekėjai garbintų Vienintelį Dievą, dėl to, mes turime mylėti tik tuos, kas lojalūs Jam swt bei jausti pyktį Jo swt priešams.

Žinant žmogaus prigimtį, visiškai tikėtina, kad nors jis ir tiki Viešpatį, seka Sunna, už ką mes turime jį mylėti, tačiau, jo charakteryje yra įsimaišiusių ydų, o jo elgesyje- bid‘ų, už ką mes turime jam priešintis. Tai vienas kitam neprieštarauja. Mes tapatinamės bei mylime su tuo bei tai, ką žmogus turi gero, tuo tarpu, atsiribojame bei nekenčiame to, ką jis turi blogo.

Pagal Ahlus Sunna wal Jamaa‘a, žmonės skirstomi į tris kadegorijas meilės bei neapykantos jiems kontekste:

Pirmoji kategorija, tai žmonės, kurie yra nusipelnę mūsų besąlygiško lojalumo, toks asmuo tiki Allah swt bei priima Jo swt Pranašą saaw, jis išpildo reikalavimus, kas liečia tikėjimą, praktiką, žinių siekimą, jis savo veiksmus, mintis, darbus, skiria Viešpačiui, jis laikosi to, kas padaryta privalomu, bei šalinasi to, kas uždrausta. Jis myli vardan Allah swt ir yra ištikimas vardan Jo swt. Jo pyktis yra vardan Allah swt bei priešiskumas yra vardan Jo swt. Jis teikia pirmenybę Pranašo saaw mokymams prieš visą kitą.

Antroji kategorija, tai žmonės, kurie nusipelnė tiek mūsų meilės, tiek neprielankumo. Tai yra musulmonai, kurie yra susipainioję savo geruose ir bloguose darbuose. Jie verti mūsų lojalumo savo geruose darbuose bei pykčio savo paklydimuose. Pavyzdys gali būti Sahabi Abdullah ibn Himar, kuris turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Jis buvo atvęsdintas pas Pranašą saaw ne kartą ir buvo prakeikiamas (kitų Sahabių), į ką Pranašas saaw atsakydavo: „nekeikite jo, jis myli Allah ir Jo pranašą“. Tuo tarpu žinome, kad Pranašas Muhammedas saaw smerkė alkoholį, tuos kurie jį pardavinėjo, tuos, kurie jį vartojo, jį perdirbdavo, transportuodavo ir t.t.

Na ir trečioji kategorija, yra tie asmenys, kurie nusipelnė neapykantos. Tai tie, kurie netiki Dievu, Jo Pasiuntiniais, Knygom, Teismo Diena, Likimu, Angelais. Kurie neigia penkis islamo stulpus, kurie šlovina šalia Dievo dar kažką, šaukiasi, meldžiasi, aukoja, dėkoja, prašo pagalbos, apsaugos kažko kito šalia ar vietoj Allah swt. Kurie atmeta Jo swt vardus bei atributus, kurie neseka tikinčiųjų kelui, oponuoja islamui ar pritaria oponuojantiems, arba demonstruoja veiksmus, kurie prieštarauja islamui.

Taigi, musulmonai turėtų būti visiškai atsidavę bei ištikimi tiems, kurie tiki bei daro gerus darbus. Jiem turėtų jausti meilę, teikti paramą bei pagalbą. Jie turi visiškai atsiriboti nuo netikinčiųjų, ar tai būtų ateistai, ar kitų religijų atstovai, ar palikusieji islamą, jiems turime rodyti rūstumą. O tuos musulmonus, kurie maišo gerą ir blogą, turime mylėti sulig jų geru bei priešintis jiems sulig jų blogu.

Sąjungos su nemusulmonais tipai:

Pagal Muhammed Saeed Al-Qathani

1. Būti patenkintais nemusulomnais bei jų netikėjimu. Į tai įeina jų netikėjimo ignoravimas arba abejojimas (tiki jie, ar netiki). Tie, kas padeda vieni kitiems, pritaria vienas kito religiniams įsitikinimams, yra iš to paties molio. Tikintieji myli tikėjimą, netikintieji- netikėjimą. Būti patenkintais tais, kurie netiki taip pat yra viena iš netikėjimo forumų.

2. Pasikliovimas netikinčiasiais, tikintis pagalbos, apsaugos.
„O jūs kurie tikite .Neieškokite (neturėkite) draugų tarp judėjų ir krikščionių. Jie draugai yra vieni kitiems. O tie, kurie susidraugavo, jis iš jų tarpo - pats.
Iš tiesų Viešpats, nesiveda tų, kurie peržiangia Jo įstatymus.“
(Al Maida:51)

At-Tabari savo tafsyre aiškina, kad „draugai“ šioje ajoje reiškia „globėjai, pagalbininkai, padėjėjai, užtarėjai“.

3. Pritarti netikintiesiems jų nuomonėje apie netikėjimą. Pareiškimai „demokratija- visai nebloga valdymo forma“, „valstybės įstatymai turi būti sekuliarūs“ ir panašiai- prieštarauja Allah swt įsakymams.

4. Noras patikti nemusulmonams. Siekis būti mėgstamais ir mylimais nemusulmonų reiškia sudaryti (neleistiną) sąjungą su jais.

„O jūs, kurie patikėjote! Neimkite mano ir savo priešus sau globėjais. Jūs kreipiatės į juos su meile, o jie nepatikėjo tuo, kas atėjo pas juos iš tiesos. (...)“ (Al-Mumtahina:1)

5. Linkti prie netikinčiųjų. Jaustis patogiai jų draugijoje.
„Ir jei Mes nebūtume suteikę tau stiprybės, tu būtum beveik linkęs truputį į juos.
Tokiu atveju Mes būtume privertę tave paragauti (bausmės) dvigubai šiame gyvenime bei lygią dalį mirštant: ir dar daugiau – tu nebūtum radęs nieko, kas tau padėtų prieš Mus“
(Al Isra:74-75)

6. Girti kitatikių religiją. Keliaklupsčiavimas, pataikavimas kitatikiams giriant jų religiją yra neretai įžvelgiamas musulmonų kalbose.

7. Susidraugavimas su netikinčiaisiais.
„O jūs kurie tikite,nejieškokite draugų sau ne iš jūsų rato,draugaukite tik su tais kurie,
supa jus(aplinkui) jie negalės pakenkti jums,ir džiaugtis jūsų nesėkme, jų neapykanta jų lūpose,o
(neapykanta) užslėpta jų širdyse-dar stipresnė.
Mes atskleidėme jums ayatus-jeigu tik jūs suprastumėte juos.“
(Al Imran:118)

Ši aya buvo apreikšta turinty omeny grupę musulmonų, kurie artimai bendravo su munafiqyn bei žydais, nes jie kadaise (pries priimant islamą) buvo artimi draugai. Allah swt atsiuntė draudimą bičiuliautis su jais, nes tai kėlė grėsmę jų (musulmonų) tikėjimui.

Sakydami “artimai” turima omeny artumą, pasitikėjimą. Mes visi turime draugų, kuriais pasitikime labiau, nei kitais- štai apie tokį artumą bei pasitikėjimą eina kalba.

Iš Abu Dawūd Sahih:

Pranašas saw yra pasakęs: “Žmogaus religija atitinka jo draugo religiją, tad būkite atsargūs rinkdamiesi draugus.”
8. Paklusimas netikintiediems. Paklusti netikinčiųjų norams bei pageidavimams taipogi prieštarauja al wala wal baraa.

„O jūs kurie tikite !Jei jūs paklusite klaidatikiams,tai jie iškart nusuks nuo(tikėjimo),ir liksite jūs jų aukomis.“ (Al-Imran:149)

9. Buvimas su nemusulmonais, kurie šaiposi iš Korano.

„Jis jau jums yra įsakęs Šv.Rašte, kad jūs nesėstumėte kartu su jais, jeigu išgirstumėte, kad jie neigia ženklus Allah ir tyčiojasi iš jų, tol kol jie nepradės kalbėti apie ką kitą. Kitu atveju jūs būsite(tokie patys) panašūs į juos .Iš tiesų, Allah visus (munafikus) įstums į pragaro ugnį.“ (An-Nisa:140)

Būti draugėje tų, kurie šaiposi iš Allah swt žodžių, bei jiems neprieštarauti, nepasišalinti iš jų būrio reiškia jiems pritarti.

10. Rinkti nemusulmonus lyderiais vietoje musulmonų. Suteikti nemusulmonams oficialias pareigas būti musulmonų vadovais yra viena iš sąjungos su nemusulmonais formų. Suteikti viršenybę reiškia pripažinti jų atoritetą bei aukštesnį statusą, kas nesuderinama su islamo mokymu.

11. Pasitikėjimas netikinčiaisiais. Pasitikėti jais reiškia turėti sąjungą su jais, kaip Allah swt perdavė Korane:
„Tarp Šv.Rašto žmonių yra tokie,kurie,jei tu patikėsi jiems (nors) kintarą,jie tau gąžins jį.
Ir yra tarp jų tokie,kurie jei tu patikėsi jiems dinarą,negrąžins tau jie jo,nors ir užliptum ant jų sąžinės.
Taip elgdamiesi jie sako:kokie čia gali būti reikalai mums su neišmanėliais?
šitaip specialiai, jie užsitraukia rūstybę Allah.“
(Al-Imran:75)

12. Rodyti, jog mums patinka nemusulmonų poelgiai. Perimti jų būdą, tiek mąstymu, tiek išvaizda, tiek veiksmais.

13. Priartėti prie nemusulmonų. Jaustis patogiai jų draugijoje, patikėti jiems paslaptis.

14. Teikti pagalbą nemusulmonams jų piktadarystėse. Pavyzdžiais gali būti pranašų Nojaus bei Luto žmonos.

15. Prašyti nemusulmonų patarimo. Prašyti patarimo, vadinasi, pripažinti jų autoritetą, pritarti jų nuomonei.

16. Pagerbti nemusulmonus. Pagerbti juos suteikiant aukštus titulus, lenktis jiems. Pranašas saaw yhra pasakęs: „Nepulkite sveikintis pirmieji (su žydais ar krikščionimis), o kai prasilenkiat su jais kelyje, lai jie eina siauriausia (kelio) dalimi.“ (Sahih Muslim)

17. Gyventi nemusulmonų apsuptyje. Pranašas saaw yra pasakęs: „Kas įsikuria tarp netikinčiųjų yra vienas iš jų.“ (Abū Dawūd)

18. Veikti drauge. Padėti vieni kitiems slaptuose reikaluose, šnipinėti vieni kitų naudai, informuoti nemusulmonus apie musulmonų reikalus yra griežtai draudžiama.

19. Juodinti musulmonus. Tie, kas palieka musulmonų kraštus, apsistoja tarp nemusulmonų ir nepaliauja kritikuoti tikinčiuosius yra netikinčiųjų sąjungoje.

20. Remti nemusulmoniškas ideologijas. Girti sekuliarizmą, komunizmą, socializmą ir kitokias ideologijas, pasiduoti joms, remtis jomis bei gyventi pagal jas yra neleistina.


Muhammed Ibn Abdul-Wahabb išskiria keturias meilės rūšis:


1. Meilė Viešpačiui. Ši meilė priklauso išintimai Vieninteliam Allah swt, jai turi būti teikiamas prioritetas. Ši meilė visiškai skirtinga, nei kitos- šalia jos mes jaučiame kartu ir baimę, taipogi, ši meilė gali būti pilna tik tuomet, jei ji eina koja kojon su nusižeminimu nei visišku paklusnumu.

Ibn Taimiya šitaip kalbėjo apie meilę Viešpačiui: "Yra šioje žemėje Rojus; tas kuris į jį neįeina šiame gyvenime, niekada neįeis ir Amžinybėje". Taigi, meilė Viešpačiui prilyginama Rojui žemėje. jausti savo širdyje šį jausmą yra neapsakoma saldybė. Kitas garsus Alim yra pasakęs: "Gailėkitės to, kuris paliko šią žemę taip ir neparagavęs geriausio, kas joje yra. Kas gi tai? Ogi meilė Viešpačiui bei vardan Jo swt, ilgėjimasis Jo swt, džiugaus susitikimo laukimas bei atmetimas visko bei visų, kas Jam swt nepakluso."

Meilė Viešpačiui yra privaloma kiekvienam tikinčiajam.

2. Iškrypėliška meilė netiesai bei tiems, kas ją skleidžia. Tie, kas jaučia tokią meilę, turi savyje veidmainio požymių,

Tokia meilė yra draužiama tikinčiajam.

3. Natūrali meilė. Tai meilė, kuri užgimsta širdyje sutuoktiniui (ei), vaikui, mamai, tėvui ir panašiai. Nėra draudžiama šios meilės nejausti. Ji nėra privaloma. Ji yra leidžiama, tačiau tik tuo atveju, jei neužgožia meilės Viešpačiui bei tampa fitna (pavyzdžiui, stabdo nuo Ibados).

4. Meilė tiems, kurie myli Allah swt ir yra Jam swt paklusnūs, kovoja vardan Jo swt. Tai yra meilė pranašams, o taip pat- broliška/ seseriška meilė visiems tikintiesiems. Ši meilė yra mums wadžib (privaloma).

Islame, ryšys tauhyde yra stipresnis, nei kraujo ryšys.


**********


Kaip matome, meilė būna skirtinga, skirtingas ne tik meilės objektas, bet ir pobūdis bei pareigos išplaukiančios/priskiriamos įvairiems meilės tipams.

Saturday, 25 May 2013

Allah al Mudžyb

Kai kurie iš Allah :swt atributų yra vos kelis kartus paminėti Korane, kiti- minimi labai dažnai, pabrėžiant jų reikšmę. Pakartojimai reikalingi, kad mes įsimintume ir nepamirštume, o jei pamirštume, tai labai trumpam. Vienas iš vardų, kuriuos mes linkę pamiršti yra Al Mudžyb- Išklausantis, Atsakantis; ir Allah :swt mums Korane parodo, kaip pasireiškia šis vardas tiems, kurie prašo ko nors iš Viešpaties.

Mes gyvename apsupti resursų- juos mums skyrė Dievas tam, kad pasiektume savo tikslus. Tačiau mes neretai pamirštame, kad du’a – maldavimas – yra vienas iš Allah :swt suteiktų resursų, o kartais tai – vienintelė prieinama priemonė tikslui pasiekti.

Al Mudžyb reiškia atsakantis į maldas, tai reiškia, kad Jis :swt yra Tas, kuris išpildo prašymus tų, kurie Jo :swt prašo.

Prašyti Viešpaties, vadinasi, Jį :swt pažinoti. Nepažįstantis Dievo negali kreiptis į Jį :swt su prašymu. Pažinoti, reiškia suvokti, kad Dievas yra Visa Matantis (Al Basyr), Visa Žinantis (Al Alym), Visa Girdintis (As Same), Labiausiai Mylintis (Al Wadud), kad Jis :swt nėra reikalingas nieko, bet mums reikia Jo :swt.

Dėl dviejų priežasčių mes nemaldaujame Dievo: 1) arba mes netikime, kad Viešpats išpildys arba gali išpildyti mūsų maldavimą, 2) arba, mes manome, kad galime kažką padaryti be Jo :swt pagalbos.
Antroji priežastis yra viena arogancijos formų, Allah :swt Korane mums sako: “Šaukitės Manęs, Aš jums atsakysiu: iš tiesų, kurie iš didybės negarbina Manęs – eis Pragaran pažeminti!“ (40:60)

Plačiau aptarkime pirmąją priežastį, kodėl tikintieji nesikreipia į Viešpatį maldaudami. Allah :swt mums sako, kad Jis :swt yra Al Mudžyb, taigi, mes turime būti užtikrinti tuo, kad Dievas Išklauso ir Išpildo mūsų du‘a. Pranašas saaw yra pasakęs: „Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Dosnus ir Drovus. Kada Jo tarnas pakelia rankas į Jį (maldaudamas), Jis drovisi palikti jas (rankas) tuščias.“ (Ahmad, Abū Davūd, Tirmidi)

Allah :swt mėgsta besikreipiančius į Jį :swt Kartais Viešpats neduos jums to, nebent jūs paprašysit, nors ir Jis :swt yra įgalus jums tai suteikti, kada tik Jis :swt panorės. Taip yra tam, kad jūs pažintumėte savo Viešpatį, patirtumėte bei įsitikintumėte Jo :swt atributu. Pranašas saaw primena, kad Viešpaties maldautume užtikrinti, jog Jis :swt mūsų prašymą išpildys.

Tam, kad įsitikintume, jog Dievas yra Atsakantis, mums pasakojama Korane: „Ir (atsiminkite) Jobą, kada jis meldė savo Viešpaties: „Iš tiesų nelaimė užgriuvo mane, bet Tu esi Maloningiausias iš tų, kurie yra maloningi. “Taigi, Mes išklausėme jo: Mes pašalinome nelaimę, kuri buvo jį užgriuvusi, ir Mes sugrąžinome jo žmones pas jį, ir padvigubinome jų skaičių, - kaip Gailestingumą iš Mūsų bei įamžinimą visiems, kurie Mums tarnauja.“ (20:83-84)

Pranašas Ayūb aleyhi sallatu wa salam buvo paveiktas ligos 18 metų, tačiau nei karto nesiskundė. Prieš susergant, jis buvo palaimintas gausiais turtais ir visus 50 metų jis buvo dėkingas Viešpačiui. Jis niekada nekaltino Dievo, kad viską prarado, o savo maldavimuose jis kreipdavosi tik į Allah :swt, pripažindamas, kad tik Jis :swt gali jam padėti. Ir Allah :swt atsiliepė į jo maldavimus, ne tik panaikindamas jo ligą, bet ir suteikdamas daug daugiau. Mes visuomet turime galvoti geriausiai apie Allah :swt, pripažinti, kad Jis :swt yra Visa Atsakantis, o taip pat Visų Dosniausias. Nelaimės yra priminimas, kad kuomet mus prispaudžia bėda, turime atsigręžti į Viešpatį, tačiau turime būti kantrūs, kaip kad kantrus buvo Ayūb aleyhi sallatu wa salam, turime būti užtikrinti, kaip kad užtikrintas buvo Ayūb aleyhi sallatu wa salam.

Allah :swt mums taip pat pasakoja pranašo Yunus aleyhi salam istoriją: “Ir atsiminkite Zun-nuną, kada jis pražuvo rūstybėje: jis įsivaizdavo, kad Mes neturime jokios galios jam! Bet jis meldė tamsos gelmėse: „Nėra kito dievo, tik Tu – Šlovė Tau – aš iš tikrųjų klydau!“ Taigi, mes išklausėme jo: ir išgelbėjome jį nuo nelaimės: ir taip mes išgelbėjame tuos, kurie turi tikėjimą.” (21:87-88)

Pranašas Yunus aleyhi salam buvo pasiųstas žmonėms, kurie iš pradžių buvo netikintieji. Jis nelaukė ženklo iš Allah :swt, ką jam toliau daryti ir paliko žmones iš pykčio dėl jų netikėjimo. Taigi, Allah :swt sutvėrė didžiulė banginį, kuris jį prarijo ir šis pasiliko žuvies pilve, sakydamas tokią du’ą: “Nėra kitų dievų išskyrus Tave, Esi Išaukštintas, iš tiesų, aš buvau iš neteisiųjų.”

Kuo ypatinga ši du’a? Ji ypatinga tuo, kad Yunus aleyhi salam pripažino savo klaidą ir tai, kad visa galia priklauso Viešpačiui. Jis tol kartojo šį maldavimą, kol Viešpats į jį atsakė. Kartais mes pasielgiame blogai ir gėdinamės atsigręžti į Viešpatį, prašyti Jo :swt pagalbos. Bet toks elgesys nėra pranašų elgesys. Žinojimas, kad gali atsigręžti į Viešpatį net tada, kai suklumpi rodo tvirtą pasitikėjimą Dievo atributu. Allah :swt mus sako Korane: “Jeigu jo nebūtų pasiekusi Viešpaties malonė, tai jis būtų išmestas atviroje vietoje gėdingai.” (68:49)

Dievas atsiliepė ir išvadavo Yunus aleyhi salam iš nerimo, bei grąžino jį žmonėms, ir jie visi įtikėjo, nes tapo Viešpaties ženklo liudininkais. Taigi, kada ištinka sunkumai ir nelaimės, sakykite šią du’ą prieš atliekant bet kokį kitą maldavimą ir pripažinkite savo nuklydimus Viešpačiui ir Jis :swt inshAllah jums atleis ir atsilieps.

Korane mums Allah :swt mini pranašo Zakarijos aleyhi salam istoriją: Ir (atsiminkite) Zachariją, kada jis meldė savo Viešpaties: „O, mano Viešpatie! Nepalik manęs be palikuonio, nors Tu ir esi geriausias iš paveldėtojų.“ Taigi, Mes išklausėme jo: ir Mes suteikėme jam Joną: Mes išgydėme jo žmonos (nevaisingumą) jam. Šie (trys) visada buvo greiti daryti gerus darbus: jie šaukdavosi Mūsų ilgėdamiesi ir pagarbiai bijodami. Ir nusižemindavo prieš Mus.” (21:89-90)

Zakarijos aleyhi salam žmona negalėjo pastoti, bet kaip mes matome iš ayos, Zakarija aleyhi salam nenustojo maldauti Viešpaties, kreipdamasis į Jį :swt geriausiais vardais, ko pasekoje, Dievas padarė jo žmoną vėl vaisinga. Toliau mums Dievas sako, kad Zakarijus aleyhi salam su žmona nenustojo daryti gerų darbų, melstis Jam :swt su baime ir viltimi, jie nebuvo arogantiški, jie buvo nuolankūs. Ir tai yra savybės, kurias turime savyje ugdytis, asmenybės, iš kurių turime mokytis- visa tai ves mus arčiau prie Allah :swt ir inshAllah būsime iš tų, kuriems Viešpats atsako.

Taigi, Dievas musm pateikia šiuos tris pavyzdžius tų, kurie atsigręžė į Allah :swt. Vienas pavyzdys buvo to, kuris turėjo viską ir visko neteko; kitas pavyzdys papasakojo apie tą, kuris nusižengė; o paskutinis buvo pasakojimas apie tą, kuris troško to, ko niekada neturėjo. Visi jie šaukėsi Viešpaties ir visi buvo išgristi bei apdovanoti. Ir apdovanoti ne dėl jų pranašų statuso, o dėl to, kad kreipėsi į Dievą. Taip mums Viešpats primena, kaip Jis :swt elgiasi su tikinčiaisiais.

Kas būna, kuomet jaučiame, jog į mūsų du’a neatsiliepiama?

Kai kurie gali sakyti, kad sunku pasitikėti Dievu, nes kartais mūsų du’a būna neišpildytos. Bet jos visada būna išpildytos. Gal tai, kas užkerta kelią ivykdyti jūsų norą yra, tarkim, jūsų pinigai, gauti iš neteisėtos veiklos? Gal ta veikla nuskriaužia kitus? Kaip tuomet galime tikėtis iš Viešpaties malonės, jei patys skriaudžiame kažką?

Kitas dalykas, kartais mes esame nekantrūs ir skubame. Mes nustojame daryti du’a, nes mes manome, kad jei iki šiol Dievas mūsų maldavimo neišpildė, tai ir nebeišpildys. Pranašas saaw yra pasakęs: “tikinčiojo du’a bus atsakoma tol, kol jis neprašys to, kas yra neleistina, nenutrauks draugiškų santykių ir neskubins įvykių.” Jo saaw buvo paklausta “Ką reiškia ‘skubinti įvykius’?”. Jis saaw atsakė: “Kai tikintysis pasako ‘aš meldžiausi ir meldžiausi, bet nematau, kad mano maldos būtų atsakytos’ ir jis apleidžia viltį bei nustoja kartoti du’a.” (Muslim)

Svarbu atminti, kad mes negalime suteikti laiko termino per kurį Dievas turi įvykdyti mūsų prašymą. Nors Jis :saaw ir yra Al Mudžyb, tačiau jis :swt yra ir Al Hakim (Labiausiai Išmintingas). Galbūt į tai, ko jūs nekenčiate Jis :swt įdeda tai, kas jums atneš naudos, o galbūt jūs norite kažko, kas jums išeis į blogą. Kai kurie gali pasakyti, tai kokia prasmė prašyti, jei aš negaunu to, ko prašau ar tada, kai prašau? Atsakymas būtų- jūs visada gaunate daugiau, nei prašote, nes Allah :swt jums duos būtent tai, ko jums reikia ir kas yra jums geriausia. Allah :swt davė Ayūbui aleyhi salam daugiau, nei šis prašė. Allah :swt davė Mariam kitką, nei ji prašė, bet tai buvo geriau jai. Svarbu nepamiršti pasitikėti ir patikėti savo reikalus Dievui ir jums bus suteikta tai, kas jums geriausia. Ibn Hadžar pasakė: “Kiekvienam, kuris maldauja, bus atsakyta, tačiau atsakymai gali būti skirtingi. Kartais suteikiama būtent tai, ko buvo prašoma, o kartais suteikiama tai, kas yra tolygu tam, kas buvo prašoma.”
Vienas iš patarimų, kaip patirti šį Dievo atributą savo gyvenime- tai patiems būti atsiliepiančiais į Viešpaties įsakymus. Mums patiems reikia atsiliepti į tai, ko Dievas iš mūsų prašo. Taip pat musm reikai būti atsiliepiančiais į kitų Dievo tarnų pagalbos šauksmą, musm reikia padėti prašantiems pagalbos tiek, kiek galime.

Na ir galiausiai, Aiša radiallahu anha perdavė Pranašo saaw žodžius, jog trys dalykai nutinka su mūsų du’a: jos arba yra atsakomos būtent taip, kaip buvo prašomos; arba nukeliamos; arba sulaikoma kažkas blogo, kas galėji nutikti.” Tad niekada nepaliaukime maldavę- allah :swt mums atlygins šiame arba ateinančiame gyvenime. Du’a niekada nepaklįsta, atvirkščiai, sulig kiekviena du’a kaupiasi toks turtas, kokio mes net neįsivaizduojame. Visad prašykime turėdami omeny tai, koks yra Allah :swt, o ne kokie esame mes.



Versta trumpinant iš suhaibwebb.com