Monday, 24 June 2013

Oi tas Hidžabas

Aš taip pavargau.

Nuo ko pavargai?

Nuo visų tų žmonių teisiančių mane.

Kas tave teisia?

Kaip ta moteris, kuri kiekvieną kartą atsisėdusi su manim, sako man užsirišti hidžabą.

O! Hidžabas ir muzika! Visų temų motina!

Tikrai! Aš klausausi muzikos be hidžabo.. Haha!

Galbūt ji tau tik davė patarimą.

Man nereikia jos patarimo. Aš žinau apie savo religiją. Tegu ji užsiima savo reikalais.

Galbūt tu nesupratai. Ji tiesiog stengėsi būti maloni.

Užsiimti savo reikalais- tai būtų malonu…

Bet tai jos pareiga padrąsinti tave daryti gera.

Patikėk manim, tai nebuvo padrąsinimas. Ir ką turi omeny sakydama “gera”?

Na, ryšėti hidžabą, tai būtų geras dalykas.

Kas taip sako?

Tai parašyta Korane, ar ne?

Taip, ji man kažką citavo.

Ji tau pasakė iš suros Nur ir kitų Korano vietų.

Taip, bet juk vis tiek tai nedidelė nuodėmė. Padėti žmonėms ir melstis yra daug svarbiau.


Tiesa. Bet dideli darbai prasideda nuo mažų darbų.

Gera minis, bet ką dėvi nėra svarbu. Svarbu yra turėti gerą sveiką širdį.

Tai ką dėvi nesvarbu?

Taip ir sakau.

Tai kodėl ryte praleidi visą valandą susitvarkymui?

Ką turi omeny?

Tu leidi pinigus kosmetikai, jau net nekalbant apie laiką praleistą plaukų tvarkymui.

Na ir?

Taigi, tavo išvaizda yra svarbi.

Ne, aš sakiau, kad ryšėti hidžabą nėra svarbu religijoje.

Jei tai nėra svarbu religijoje, tai kodėl tai paminėta Tauriajame Korane?

Taigi žinai, aš negaliu sekti visko, kas parašyta Korane.

Nori pasakyti, Dievas tau kažką liepia padryti, tu nepkalūsti, ir tas nieko tokio?

Taip. Dievas Atleidžiantis.

Dievas yra Atleidžiantis tiems, kurie gailisi ir nekartoja klaidų.

Kas taip sako?

Ta pati Knyga, kuri tau liepia užsidengti.

Bet man nepatinka hidžabas, jis varžo mano laisvę.

Bet losjonai, lūpų dažai, tušas ir kitokia kosmetika tave išlaisvina?! Šiaip ar taip, kaip tu supranti laisvę?

Laisvė yra daryti tai, ką tu nori.

Ne. Laisvė yra teisingų dalykų darymas, o ne tai, ką tu nori daryti.

Klausyk, aš mačiau labai daug merginų nedėvinčių hidžabo, bet vis tiek labai gerų, ir tiek daug dėvinčių hidžabą, ir jos nebuvo geros.

Tai kas? Yra žmonių, kurie yra tau geri, bet yra alkoholikai. Ar mes visi turėtume būti alkoholikais? Davei kvailą argumentą.

Aš nenoriu būti ekstremistė ar fanatikė. Man gerai taip, kokia esu be hidžabo.

Tada esi pasaulietinė fanatikė. Ekstremistė nepaklusti Dievui.

Tu nesupranti, jei dėvėsiu hidžabą, kas mane ves?

Tai visos tos merginos dėvinčios hijabą niekada neišteka?

Gerai. Kas jei aš ištekėsiu ir mano vyrui hidžabas nepatiks, ir jis norės, kad aš nusiriščiau?

O kas jei tavo vyras užsimanys, kad eitum su juo banko apiplėšti?

Tai nesusiję, banko apiplėšimas yra nusikaltimas.

O nepaklusimas Dievui nėra nusikaltimas?

O tad kas mane pasamdys?

Kompanija, kuri gerbia žmonės už tai, kas jie yra.

Bet ne po 9-11.

Taip, po 9-11. Ar tu nežinai Apie Hanan, kuri ką tik įstojo į medicinos universitetą? Ir kita, kuri visada dėvėdvo baltą hidžabą…

Yasmeen?

Taip, Yasmeen. Ji ką tik baigė biznio magistratūrą.

Bet kodėl tu sumenkini religiją iki medžiagos skiautės?

O kodėl tu sumenkini moteriškumą iki aukštų kulnų ir lūpdažio spalvos?

Neatsakei į mano klausimą.

Tiesą sakant, atsakiau. Hidžabas nėra vien medžiagos skiautė. Tai paklusimas Dievui sunkioje aplinkoje. Tai drąsa, tikėjimas veiksmu, tikras moteriškumas. Bet tavo trumpos rankovės, aptemptos kelnės…

Tai vadinama mada, gyveni urve ar ką? Apskritai hidžabas buvo išrastas vyrų, kurie norėjo kontroliuoti moteris.

Tikrai? Aš nežinojau, kad vyrai galėjo kontroliuoti moteris hidžabu.

Taip, taip ir buvo.

O kaip dėl moterų, kurios kovoja su vyrais, kad galėtų dėvėti hidžabą? Arba moterų Prancūzijoje, kurioje moterys yra vyrų verčiamos nusirišti hidžabus? Ką tu pasakysi apie tai?

Tai visai kas kita.

Kaip kita? Moteris, kuri pasiprašė dėvėti hidžabą…buvo moteris, taip?

Taip, bet…

Bet mados, kurios yra sumanytos ir skatinamos vyrų kontroliuojamų korporacijų, išlaisvina tave? Vyrai neturi kontrolės atidengiant moteris ir naudojant jas kaip produktą? Tik jau nereikia…

Palauk, leisk man pasakyti. Aš sakiau…

Ką sakei? Manai, kad vyrai kontroliuoja moteris hidžabu?

Taip.

Kaip?

Sakydami kaip ir ką dėvėti, kvailute.

O televizija, žurnalai ir filmai nesako ką dėvėti ir kaip būti patraukliai?

Žinoma, tai mada!

Tai nėra kontrolė? Spaudimas dėvėti tai, ką jie nori, kad tu dėvėtum? Ne tik kontroliuoja tave, bet kontroliuoja ir rinką.

Ką nori pasakyti?

Turiu omeny, tau sakoma būti liesai ir anoreksiškai kaip moterys ant žurnalų viršelių, ir tuos žurnalus sumodeliuoja vyrai ir parduoda savo produktus.

Nesuprantu, kaip hidžabas susijęs su produktais?

Tai visaip susiję. Negi nematai? Hidžabas yra grėsmė vartotojiškumui, moterys, kurios išleidžia milijonus, kad būtų liesos ir gyventų pagal mados standartus suformuotus vyrų… Ir štai islamas, sakantis mesti tuos dalykus į šalį ir koncentruotis į savo sielą, ne į savo išvaizdą ir nesijaudinti, ką kiti vyrai pagalvos apie tavo išvaizdą.

Lygtai aš neturėčiau pirkti hidžabo? Argi hidžabas ne produktas?

Taip, produktas. Produktas, kuris išlaisvina tave nuo vyrų valdančio vartotojiškumo.

Nustok mokyti mane. Aš nedėvesiu hidžabo. Tai nemalonu, pasenę ir visiškai netinkama šioje visuomenėje… Ir iš vis, man tik 20, aš per jauna dėvėti hidžabą.

Puiku, pasakyk tai savo Viešpačiui, kai tu atsistosi pries Jį Teismo Dieną.

Puiku.

Puiku.

Nutilk, nenoriu daugiau girdėti apie hidžabą nikabą šmidžabą pandžabą.

Ji pasižiūrėjo į veidrodį, pavargusi ginčytis su savimi. Ji nutildė savyje tą balsą su savo nuomone, triumfuodama savo pergale ir galutiniu moderniu sprendimu priimtu visuomenės, atmestu Tikėjimo: taip – plaukų sruogoms, ne – hidžabui.



vertė Lidija

Sunday, 23 June 2013

Klausimas: ar leidžiama nesimelsti pasninkaujant?


Atsakymas:


Šlovė Allah.

Jokie geri darbai nebus priimti to, kuris nesimeldžia: nei zakat, nei hadž, nei pasninkas.

Imam Bukhari perdavė šį Hadisą:

Pranašas saaw yra pasakęs: "To, kuris nesimeldžia Asr, geri darbai anuliuojami."

Ką reiškia 'anuliuojami'- ogi tai, kad jie bus laikomi negaliojančiais ir nenešantys jokios naudos. Šis Hadisas moko, kad Allah nepriims jokio gero darbo iš to, kuris nesimeldžia, taigi, jie jam neatneš naudos bei nebus pristatomi Viešpačiui.

Galima suprasti, kad Hadise išskiriamos dvi grupės nesimeldžiančiųjų: tų, kurie nesimeldžia visiškai- ir tai anuliuoja visus jų gerus darbus ir tų, kurie nesimeldžia tam kokią nors dieną, kokią nors maldą- tokiu atveju neužskaitomi bus tos konkrečios dienos geri darbai.

Šeykhas Uthaimyn buvo paklaustas apie pasninką to, kuris nesimeldžia (Fataawa al-Siyaam (p. 87), jis atsakė:

"Nesimeldžiančiojo pasninkas negalioja ir nėra priimamas, nes tas, kuris nesimeldžia- palieka islamą ir yra netikintysis:

Bet (netgi esant taip), jei jie gailisi, reguliariai meldžiasi ir moka Zakat, jie yra jūsų brolija Tikėjime (...) (9:11)

Pranašas saaw taip pat yra pasakęs: "Tarp žmogaus ir širk su kufr stovi maldos apleidimas." (širk- politeizmas, kuf- netikėjimas) Tai hadisas iš Sahih Muslim. Kitas Hadisas, šeykho Albani klasifikuotas autentišku: "Pasižadėjimas, kuris skiria mus nuo jų yra malda. Tas, kuris apleidžia maldą, yra kafir (netikintysis)."

Tai yra ir sahabos nuomonė. ‘Abd-Allaah ibn Šaqeeq, gerai žinomas Tabiyn pasakė: "Pranašo saaw kompanjonai nemanė, kad apleidimas kokio nors veiksmo yra netikėjimas, išskyrus maldos apleidimą. Todėl mes sakome, kad pasninkas tų, kurie nesimeldžia yra atmetamas ir nepriimamas ir tai jam nesuteiks (jokios naudos) Teismo Dieną. Taigi, mes sakome jam: melskis, o tada pasninkauk, nes jei tu pasninkauji, bet nesimeldi, tavo pasninkas bus atmestas, nes šlovinimo veiksmai nėra priimami iš netikinčiojo."

The Standing Committee (Saudo Arabija) buvo paklausti: Jei žmogus pasninkauja ir meldžiasi tik per Ramadaną, o kai Ramadanas pasibaigia, jis nebesimeldžia, ar jo pasninkas užsiskaito?

Jie atsakė:

Malda yra viena iš islamo stuplų, antroji pagal reikšmę po šahados. Tai yra asmeninė prievolė (fard) ir kas jos neatlieka, nes atmeta faktą, kad malda privaloma, arba jis apleidžia maldą, nes tingi ir jam tai nerūpi- yra kafir. Kas meldžiasi tik Ramado metu ir pasninkauja tik Ramadano metu- bando apgauti Allah; jie yra tie, kurie pripažįsta Dievą tik per Ramadaną. Jų pasninkas negaliojantis, jei jie nesimeldžia kitu metu, nei Ramadanas; greičiau tai padaro juos netikinčiaisiais dėl kufr akbar (didžiosios nuodėmės)- net jei jie ir neneigia to, kad malda yra privaloma, remiantis stipresne iš dviejų Ulema (islamo mokslininkų ) nuomonių.



Šaltinis

Friday, 21 June 2013

Kaip grąžinama skola už praleistą Ramadano pasninką?

Ramadano pasninkas- yra vienas iš islamo stulpų. Šio pasninko neigimas prilygsta kufr- netikėjimui, o sąmoningas apleidimas, vienai dienai, ar ilgesniam laikui- didelė nuodėmė.

Praleistų Ramadano dienų niekas nesugrąžins, hassanat - atpildas yra prarandamas suvisam. Tačiau, Viešpaties Malonės dėka mes galime išpirkti nuodėmę dar šiame gyvenime.

Pagal priešastis, kada praleidžiamas pasninkas, galima išskirti dvi kategorijas:

- sąmoningas praleidimas;

- nesąmoningas praleidimas.

Kalbant apie pastarąjį- nesąmoningą pasninko praleidimą- t.y., kada mes per klaidą sumaišome, kad pasninkas dar neprasidėjo, ar jau pasibaigė ir pavalgome/atsigeriame/turime intymių santykių to pasekoje nelaiku; arba, jei užsimiršę įsidedame maisto į burną ar atsigeriame ir pan.- tokiu atveju mūsų pasninkas nenutrūksta, mums tereikia nustoti darius, kas neleistina ir tęsti. Allah :swt nebaudžia tų, kurie užsimiršta, arba nežino. Taip pat yra žinomas šis autentiškas Hadisas:

Abu Huraira (tebūnie Allahas patenkintas juo) perduoda, kad pranašas saaw pasakė:

„ – Žmogus, pamiršęs, kad yra pasninkautojas, pavalgė ar atsigėrė, tepratęsia savo pasninką, nes Allah davė jam valgyti ir gerti.“

Šis Hadisas aiškinamas taip, jog jei tikintysis užmiršo ir to pasekoje pamaitino/pagierdė savo kūną- tai buvo jam Malonė iš Allah, nes Viešpats žino, kad jam nuo to bus tik geriau.

Kalbant apie sąmoningą pasninko praleidimą, čia vėlgi galima išskirti du būdus, kuriais pasninkas nutraukiamas:

-turint intymių santykių;

- pavalgius/atsigėrus, sukėlus vėmimą, nuelidus kraują, pamaitinus kūną kitokiu būdu, nei valgymas ir gėrimas, pvz tam tikra organizmui maistinių medžiagų suteikianti injekcija, kraujo perpylimas ir pan.

Pirmu variantu- turint intymių santykių- yra padaroma didžiulė nuodėmė ir jai išpirkti reikia ne tik atgailauti, bet ir už kiekvieną praleistą dieną išlaisvinti vergą/atpasninkauti 60 dienų nenutrūkstamai/pamaitinti 60 varguolių - pasirenkamas vienas iš pateiktų būdų pagal galimybes.

Iš Sahih Muslim ir Bukhari :

Žmogus atėjo pas Pranašą saaw ir pasakė: "Aš prakeiktas." Pranašas saaw paklausė: "Kas gi tave prakeikė?" Žmogus tarė: "Aš turėjau intymių santykių Ramadano dienos metu." Pranašas saaw jo paklausė: "Ar neturi vergo, kurį galėtum išlaisvinti? Buvo atsakyta: "Ne." "Tai gal gali pasninkauti du mėnesius ištisai?" Žmogus atsakė: "Ne." Tuomet Pranašas vėl paklausė: "Tuomet ar turi lėšų pamaitinti 60 varguolių?" (...)"

Tačiau Allah :swt Malonė yra beribė ir tiems tikintiesiems, kurie nėra pajėgūs įvykdyti nei vieno iš trijų veiksmų, jiems nuodėmė taip pat gali būti nubraukta, nes Allah :swt neapkrauna nei vieno ne pagal jo galimybes, kaip teigiama suroj Al Bakara:

"Nei ant vienos sielos Allah neuždės naštos, didesnės nei ji gali pakelti." (2:285)

Tad Ulema pataria išpirkti nuodėmę atgailaujant bei atsiduodant ibadai:

"Tad bijokitės Allah, kiek tik galite, klausykitės (Jo), būkite paklusnūs (...)" (64:19)

Atminkite, kad į intymių santykių kategoriją įeina ir masturbacija pasiekiant ekstazę, bei partnerių glamonės, net jei nesiliešia intymios vietos, tačiau pasiekiama ekstazė.

Jei pasninkas sąmoningai nutraukiamas dėl visų kitų likusių priežasčių, tikintysis privalo, pasibaigus Ramadanui, už kiekvieną praleistą Ramadano dieną atpasninkauti po 1 dieną.

Beje, lygiai taip pat išperkamas Ramadano pasninkas, jei jis nutaukiamas dėl pateisinamų priežasčių: kelionės, ligos (ūmios), mėnesinių, nifas- pogimdyvinio kraujavimo. Pasak kai kurių Ulema, analogiškai grąžinamas ir pasninkas, praleistas dėl nėštumo ar žindymo, bet apie tai smulkiau skaitykite čia .

.

Primenu, kad bendra sąlyga visiems sąmoningai praleistiems pasninkams be pateisinamos priežasties yra atgaila bei savanoriški pasninkai, kurie inšaAllah užpildys privalomųjų pasninkų spragas.

Papildoma literatūra:


Pasninko grąžinimas, jei jis nutrauktas lytiniais santykiais

Verdiktas dėl pasninko sulaužymo intymių santykių ir masturbacijos pasekoje

Pasninko nutraukimas per klaidą/užsimiršus

Kokia yra bausmė Amžinybėje tiems, kurie sąmoningai nepasninkavo Ramadano mėnesį?

Praleisto pasninko (ne dėl intymių santykių) grąžinimas



 

Wednesday, 12 June 2013

Kas geriau: dhikr (Allah prisiminimas), ar (islamo žinovų) paneiginėjimas?



Assalamu Aleykum,

Video lietuviškais subtitrais, papildantis ankstesnę temą apie daee . Apie tai, kad žymiai naudingiau yra daryti dhikr, o ne užsiiimti kalbomis apie kitus tikinčiuosius, ypač, jei mes nesame pozicijoje tai daryti (pavyzdžiui, paneiginėti islamo Ulema, ypač salaf kelio Ulema).

Thursday, 6 June 2013

Kongregacinė moterų malda

:bism

:salam

Islame moterims, kitaip nei vyrams, patariama melstis namuose, jos už maldą namuose gauna daugiau hassanat, nei už maldą mečetėje.

Umm Salamah perdavė, jog "geriausia moters maldos vieta yra nuošaliausia jos namų erdvė." (Ahmad hadisas, klasifikuojamas hasan- geras)

Tačiau yra hadisas, kad Pranašas sal Allahu aleyhi wa salam yra pasakęs: "Malda bendruomenėje (kongregacijoje) yra 27 kartus vertingesnė, nei malda po vieną." (šis Hadisas Ulema patvirtintas autentišku)

Žinotina, jei moteris jaučia poreikį melstis mečetėje, vyras nedera neleisti jai to daryti, kaip teigiama autentiškuose Hadisuose. Tačiau, moters malda vertingesnė, jei ji meldžiasi namuose.

Taigi, moteriai yra geriau melstis namie vienai, nei eiti į mečetę ir melstis kongregacijoj. Ir čia nėra ahlus sunna wal džamaa mokslininkų nuomonių skirtumo. Tačiau, kas liečia maldą namuose, jei yra galimybė ją atlikti kongregacijoj- tuomet yra geriau moteriai nesimelsti vienoms, o palaikyti kompaniją savo vyrui/šeimai/besisvečiuojančioms draugėms bendroje maldoje. Taip teigia Standing Comitee for Issuing Fatwas (Saudo Arabija). Pasak jų, kuomet yra galimybė namuose melstis su konregacija- vertėtų taip ir daryti bei gauti tokiu būdu papildomai hassanat. Net tos moterys, kurios jaučia labiau susikaupiančios, kai meldžiasi vienos, jos vis tiek turėtų neatsisakyti bendros malsos, nes tai yra Šėtono šnabždesiai, sulaikantys jas nuo galimybės hauti daugiau hassanat už savo maldą.

(Norisi pažymėti, kad vis tik egzistuoja šioks toks nuomonių skirtumas šiuo klausimu, pvz Utahaimyn teigia, jog papildomo hassanat už bendrą maldą moterims nėra, tačiau vis tiek geriau joms yra melstis drauge.)

Įrodymas, kad moterims galima drauge melstis ir kad viena jų gali būti imamė yra autentiški Hadisai apie tai, kaip Aiša radiAllahu anha vedė Maghrib maldą moterims bei Hadisas apie sahabi moterį, kuriai Pranašas saaw davė leidimą pravesti Džiumą maldą savuose namuose (namuose, kuriose vien tik moterys).

Plačiau apie tai, kad moterims vertėtų melstis kongregacijoj

Kas veda maldą?

Namų šeiminkė turi didžiausią teisę būti imame. Ahlus sunna wal Džamaa cituoja hassan hadisą iš Tirmidhi ir Abū Dawūd: Abu ‘Atiyyah papasakojo: pas mus kalbas sakyti ateidavo Maalik ibn al-Huwayrith. Kartą, atėjus maldos metui, mes jam pasakėme pravesti mums maldą. Tačiau, tenai buvęs Pranašas Muhammedas saaw mums paprieštaravo sakydamas: "Tas, kuris lanko kitus neturi vadovauti jiems maldoje, lai maldą veda vienas iš jūsų."
Albani deklaravo šį Hadisą autentišku.

Tačiau yra ir kitas Hadisas ir Muslim kolekcijos, kur teigiama, kad Pranašas saaw yra pasakęs: "Niekas neturi vesti maldos kažkieno valdose, arba atsisėsti į garbingiausią vietą svečiuose, išskyrus, gavęs šeimininko leidimą."

Nawawi pakomentavo, kad šeimininkas, arba, įprastas mečetės imamas turi daugiau teisių vesti maldą, nei svečias, net jei tas svečias moka daugiau Korano, yra uolesnis religijoje. Taigi, jei jis nori vesti maldą- jis ją gali vesti, jei jis nori perleisti šią teisą kam nors kitam- jis tai gali padaryti. (tokią teisę šeimininkas gali suteikti bet kuriam iš svečių, nepriklausomai nuo jų Korano žinojimo)

Taip pat iš sunnos žinoma, jog Pranašas saaw keliaudamas piligrimystei į Meką, vesdavo tose mečetėse maldas.

Kitais atvejais, jei maldos vieta neturi šeimininkės, imame tampa toji sesuo, kuri moka daugiausiai Korano, jei yra tokių kelios- tuomet ta, kuri moka daugiausiai sunnos. (Muslim)
Fatwa apie tai, kad vedančioji turi būti ta, kuri daugiausiai moka Korano

Fatwa apie tai, kad šeimininkas turi daugiau teisių vesti maldą

Kongregacinė malda su vaiku

Vaikas neprivalo būti sulaukęs brandos, kad meldimasis su juo būtų užskaitytas kaip kongregacinė malda. Pakanka, kad vaikas būtų savarankiškas, galėtų savimi pasirūpinti, apsirengti, nusiprausti, kuris supranta ir moka maldą (Ulema nurodo orientacinį 6-7metų amžių, tačiau tai individualu).

Tokio amžiaus vaikas, jei tai yra berniukas, privalo vesti maldą mamai, jei jie meldžiasi drauge ir turi teisę vesti maldą vyrams, jei šis vaikas moka daugiausiai Korano mintinai iš visų susirinkusių, įskaitant suaugusius.

Tokio amžiaus mergaitėms taikomos tos pačios maldos atlikimo ir maldos vedimo taisyklės, kaip ir suaugusioms moterims.

‘Amr ibn Salamah al-Jarami papasakojo: "Mano tėvas grįžo ir Pranašo saaw iš perdavė Jo žodžius: "Kai ateis maldos metas, lai daugiausiai Korano mokantis veda jus maldoje". Jie ieškojo, tačiau nerado nieko, mokančio daugiau Korano, nei aš, taigi, jie pavedė man vesti maldą; tuomet buvau šešių ar septynių metų amžiaus." (Sahih Bukhari)
Daugiau apie tai, kad maldą vesti gali vaikas

Kongregacinės maldos eiga


- Imamė užima poziciją pirmos eilės viduryje.

Imamė stovi pirmoje eilėje, lygiuoja su kitomis sesėmis, t.y. ji nėra priekyje. Jei meldžiasi dvi seserys, tuomet kita sesuo stovi imamei iš dešinės. Jei maldos eigoje prisijungia dar viena sesuo, ji turi stotis imamei iš kairės, t.y. palikti imamę viduryje, o ne iš krašto.
Daugiau apie tai, kur stovi imamė

- Adhan nėra būtinas, Iqama- pageidaujama. Su sąlyga, jog negirdi nemaghram.
Plačiau apie adhan ir iqamą

- Eilės turi būti lygios, negalima palikti tarpų. Ši tvarka išlieka visos maldos eigoje. Paskirkime akimirką prieš kiekvieną rakatą pasitikrinti, kaip stovime.
Fatwa apie lygiavimą

Fatwa apie tai, jog negalima palikti tarpų

 - Garsios maldos dalys turi būti recituojamos garsiai, o tylios- tyliai. Su išlyga, jei gali išgirsti nemaghram. (tai taikoma ir sakant 'amyn' po Al Fatiha)

Verdiktas apie tai, kuriais atvejais moterys gali garsiai sakyti 'amyn'

Seserys pilnai atkartoja imamę. Ištaria žodžius/keičia poziciją iškart po to, kai tai padaro imamė. Ne prieš, nei kartu su imame, ne pernelyg uždelsus. Net jei sesuo sau mintyse nespėjo parecituoti viso reikiamo teksto, ji seka imamę.

Atmintina, kad imamė maldoje neturėtų skubėti. Jei kongregacia nespėja net prarecituoti Al Fatiha, o imamė jau lenkiasi į ruku' ir tai yra ne vienkartinis atvejis, o kartojasi nuolatos- kongregacijai būtina paprašyti imamės sulėtinti tempą, juolab, kad neskubėjimas maldoje yra fard. Jei imamė vis tiek skuba- kongregacija turi ieškoti kitos imamės.

Papildoma informacija apie pastarąjį teiginį

Ką iš tiesų reiškia 'sekti imamą'?

Papildoma informacija apie sekimą imamu

- jei imamė bevesdama maldą praranda wudu, arba, prisimena, kad wudu neturi, ji nutraukti savo maldą ir palikti savo vietą. Nutraukusi savo maldą ji turi gestu paskirti vietoje savęs kitą vedančiąją. Kongregacija tuomet tęsia savo bendrą maldą paskui kitą imamę.

Bukhari užrašė, kad kad kartą vestamas maldą kalifas Umar buvo sižeistas ir jis nepaliko maldos tol, kol nepaėmė Abd al-Rahmaan ibn ‘Awf rankos ir nepatraukė jo priekin, kad šis vestų maldą vietoj jo.

Jei imamė pasišalina nepaskyrusi vietoje savęs vedančiosios, tuomet kongregaciaj gali pasirinkti- užbaigti maldą kiekvienas individualiai, ar pavesti tai kažkam kitam.

Jei imamė užbaigia maldą ir tik tada prisimena, jog ji nebuvo wudu būsenoje, tuomet jos malda yra negaliojanti, jai teks pakartoti maldą padarius wudu. Tačiau, kongregacijai malda užsiskaitys, kongregacijai kartoti maldos nereikia.
Verdiktas apie prarastą wudu maldoje

Verdiktas apie maldos pravedimą be wudu

-jei vaikas nenumaldomai verkia. Bendra taisyklė yra tokia, kad nutraukti maldą galima tik tuomet, jei vaikui gresia pavojus. Jei galima vaiką nuraminti vienu judesiu ar mostu, kurio metu nebus nusigręžiama nuo qiblos- tai galima padaryti ir grįžti į kongregaciją. Tačiau, jei matoma, kad vaikas nenurimsta ir tai gali sugandinti kitų besimeldžiančių maldą, moteriai yra leidžiama nutraukti maldą. Imamė, girdėdama verkiantį vaiką turi stengtis neužtęsti maldos.

Kaip leidžiama maldoje raminti verkiantį vaiką?

- dvi kongregacijos viename pastate: nors yra geriau melstis vienoje kongregacijoje, tačiau leidžiama daryti ir dvi ar daugiau su sąlyga, kad besimeldžiantys vieni kitiems nemaišys (šeykho Albani verdiktas).

- jei imamė padaro klaidą maldoje, jai seserys praneša apie tai suplojant delnais.

Pranašas saaw yra pasakęs: "(...) jei kažkas kažkam atsitinka maldos metu, lai jis praneša apie tai sakydamas SubhanAllah, nes jei jis ištars SubhanAllah, žmonės atkreips dėmėsį. Plojimas (skirtas) tik moterims."

Ulema aiškina, kad sakyti SubhanAllah mišrioje kongregacijoje, kur yra nemaghram vyrų yra makrūh, o gal net haram. Tačiau, sakyti SubhanAllah kongregacijoj, kurioje tik moterys, arba kur yra moters maghram nėra makrūh, tačiau, moterims vis tiek geriau suploti rankomis.
Kaip pataisyti imamę, jei ši suklįsta?

Jei pavėluojama į kongregacinę maldą

vėluojančioji turi atsistoti į vieną iš eilių, o besimeldžiančios turi jai padaryti vietos. Jei visos eilės yra perpildytos ir tėra vietos tik už visų kitų, tuomet vėluojanti turi lukterėti, gal vis tik kažkas atsilaisvins, arba ateis šalia jos kita sesuo iš priešais esančios eilės suformuoti naują eilę. Negalima melstis vienai, nes tai nesiskaito džamaa (kongregacija), kaip sakoma hadise: "nėra maldos tam, kuris stovi vienas už eilių".

Tačiau, jei malda besibaigia, o vietos taip ir neatsiranda, tuomet yra leidžiama pavėlavusiai melstis vienai (sekant imamę), nes tai mažesnė iš blogybių.

Seserys turi pasistengti atlaisvinti vietą eilėje pavėlvusiai sesei, arba, žengti atgal ir sudaryti su ja eilę.

Įstodama į eilę, pavėlavusi turi atidaryti maldą su takbyr- Allahu Akbar ir pradėti sekti imamę nuo tos vietos, kurioje ji yra. T.y. Jei imamė stovi- stovėti, jei nusilenkus į ruku- nusilenkti, jei sudžiūde- turi suklupti į sudžiūd.

Rakatas laikomas nepraleistu, jei pavėlavusioji suspėja imamę 'pagauti' iki tol, kol ji atsilenkia iš ruku sakydama sami Allahu liman hamida. Jei prisijungiama po to- vadinasi, rakatas praleistas ir jį reikės atsimelsti.

Pavėlavusi į maldą turi atsimelsti tai, ką praleido. Jei ji praleido vieną rakatą ir daugiau, tuomet po to, ka kongregacija baigia maldą, ji vėl stojasi ir atlieka tiek rakatų, kiek praleido.

Pavėlavusios pirmas rakatas su imamu skaitosi pirmu jos maldos rakatu, antras- antru ir t.t. Atsimeldžiant, turi būti išlaikomas eiliškumas.

Malda laikoma užskaityta, kaip atsimelsta su kongregacija, jei pavėlavusioji spėja prisijungiti prie džamaa iki tol kai imamė stojasi iš ruku paskutiniame maldos rakate. Jei prisijungiama po to- malda nebeužskaitoma, kaip kongregacinė. Tačiau, net ir tokiu atveju patariama prisijungti prie besimeldžiančiųjų.
Fatwa apie taisyklingą įstojimą į maldą pavėlavus

Kokia taisyklė moterų maldai, jei jos nemato imamo

Į šią situaciją reikia pažvelgti dviem aspektais. Jei tai yra mečetė, tuomet kur moterys bebūtų, nesvarbu, mato jos imamą, ar nemato, ar girdi tiesiogiai, ar per garsiakalbį ar per video- jos seka šį imamą savo kongregacinėje maldoje.

Jei tai nėra mečetė, tuomet svarbu atsižvelgti į dvi sąlygas:

pirma, jei mečetėje nėra vietos, tad eilės nusidriekia už mečetės ribų bei jos nenutrūksta, t.y. tarp eilių nevaikšto žmonės, nevažiuoja mašinos, jei stovima iškart už priešais esančios eilės- tuomet skaitoma, kad tai yra ta pati kongregacija, o malda užskaitoma, kaip atlikta mečetėje. Tačiau, jei mečetėje yra vietos, o meldžiamasi už mečetės ribų, tuomet tai nėra kongregacinė malda ir tai nėra malda mečetėje.

antra, jei meldžiamasi name, kuris tiesiogiai siena ribojasi su mečete, jei girdisi imamas ir nėra pertraukiama eilė, tuomet, pasak kai kurių ulema, tokia malda užsiskaito, kaip kongregacinė. Kitais atvejais, besimeldžiantys namuose turi tarp savęs paskirti imamą(ę) ir melstis atskira kongregacija. Tokios nuomonės yra Uthaimyn. Nawawi teigia, kad net jei eilės nėra pertrauktos, tačiau mečetę ir patalpą, kurioje meldžiamasi skiria barjeras (siena) ir ta patalpa nėra mečetės dalis, tuomet kongregacinė malda paskui mečetės imamą nėra galiojanti.

Vis tik stipresnė nuomonė yra pirmoji (Uthaimyn), tokį verdiktą yra išleidęs ir Standing Committee (Saudo Arabija).
Detaliau kviečiu staityti čia ir čia